Pereiti prie turinio
Apie alpakų kirpimą

Apie alpakų kirpimą

Prieš

Kada?
Lietuvoje alpakos paprastai geriausia kirpti gegužės mėnesį ar birželio pradžioje, kai dar neprasidėję karščiai. Vasaros karščiai nekirptoms alpakoms gali būti pražūtingi, todėl kasmetinis alpakų kirpimas – ne tik kiekvieną augintojo privilegiją, bet ir pareiga.
Kaip pasiruošti?
Iš anksto pasidairykite kirpėjo ir sutarkite dėl laiko.
  • Alpakų kirpimo sezonas

    gana trumpas, kirpėjai būna labai užimti. Prieš kerpant kas reiktų pastengti, kad būtų kuo mažiau užsiteršusi (nukirptą vilną iki daug sunkiau nei reikia) – neleisti ganytis po neseniai nupjautą veją, nešerti augintinių iš aukštai įrengtų ėdžių, nenaudoti kitokio kraiko kaip šiaudai.

  • Dulkės ir žvyras

    kirpimo mašinėlės peiliukams… Pravartu įsitikinti, kad kurį laiką prieš kirpimą alpakos prie gulyklų nepriklausytų ir galitų vartytis po dulkes, o ypač žvyrą, kitaip peiliukus gali tekti galąsti po kiekvienos alpakos.

  • Pasirūpinkite popieriniais ar polietilenais maišais vilnai

    bent po du kiekvienai alpakai ar kiekvienai spalvai (atskirai pirmos ir antros rūšies vilnai).

Kerpamų alpakų vilna turi būti sausa. Porą dienų iki kirpimo pasaugokit augintines nuo lietaus.

Per
  • Pozicija

    Tiek alpakoms, tiek jų šeimininkams procedūra saugiausia, kai kerpama alpaka fiksuojama, tai yra, priekinės ir galinės kojos tvirtinamos taip, kad būtų ištiestos ir alpaka staiga pašokusi susižaloti pati ar sužaloti šeimininkų. Dauguma alpakų į kirpimo procedūrą reaguoja visiškai ramiai, jei kurie ir nepatinka, viskas pasimiršta po kelių minučių, kai tik pastebi, kaip gera be storų kailinių. Vieni alpakas kerpa paguldę ant žemės, kiti naudoja specialų stalą, kaip kam patogiau. Primygtinai nerekomenduojame augintinių kirpti stačių.

  • Vilniaus mėginiai

    Jei planuojate siųsti augintinių vilną tyrimams, mėginius patogiausia imti prieš kerpant. Iš šono vidurio tereikia iškirpti dviejų – trijų pirštų pločio sruogelę ir kiekvieną alpakos mėginį sudėti į maišelius su alpakų vardais ar numeriais.

  • Technika

    Alpakoms kirpti tinka avių kirpimo mašinėlės, tik rekomenduojama naudoti alpakoms skirtą antgalį, kad liktų kelių milimetrų storio vilna. Vieni pirmiausia nukerpa ir atskiria pirmos rūšies vilną, kiti pradeda nuo kojų ir papilvės, kaip kam patogiau. Vienaip ar kitaip, lengviausia, kai vilna iškart bent šiek tiek aprūšiuojama.

  • Šukuosena

    Pasitaiko šiokių tokių skirtumų, bet daugelį metų šalių nusistovėjo tokie pakai kirpimo standartai: vilna trumpai, tolygiai nukerpama nuo nugaros, šonų ir kaklo, patrumpinama vilnos kepurė ant galvos (visiškai nukirpti nereikėtų, vasarą tai apsauga nuo saulės) bei vilna ant uodegos. Kojų vilna kerpama visiškai trumpai arba patrumpinama. Taip nukirptai alpakai vasarą bus nekaršta ir ji patogiai jausis iki kito kirpimo.

Po
  • Pasirūpinkite, kad nukirptos augintinės galėtų pasislėpti nuo lietaus po stogu, kad netrūktų pašaro ir kraiko, nes kelias dienas po kirpimo ypač, atvėsus orams, gali būti šaltoka.
  • Iškart sandariai neužtikrina nukirptos vilnos, leiskite jau visiškai išdžiūti, o tada laikykite sausi ir saugokit nuo kandžių. Nors daug kas sako, kad alpakų vilnos kandys negraužia, į neplautą vilną tikrai gali įsisukti.
  • Perrinkit vilną, kad neliktų stambesnių šiaudelių ir šapų, jei reikia, nuo pirmos rūšies vilnos atskirkit trumpesnę ir šiurkštesnę. Vilną tvarkyti ir valyti labai patogu ant stalo, kurio viršutinė dalis iš metalinio tinklo. Taip išbyra daug nešvarumų ir daugiau trumpų plaukelių.
  • Pradėkit dairytis karšėjų, verpėjų ar pirkėjų.
  • Jei turite kokybiškos, švarios alpakų vilnos, parašykite mums. Padėsime perdirbti arba nupirksime.