ALPAKOS
- įvertinti savo poreikius ir atitinkamai suplanuoti biudžetą- ar alpakos bus sodybos puošmena, rengiamos dėl vilnos, ar planuojate jas veisti ir užsiimti selekcija?
- kaupti žinias ir rinkti informaciją apie alpakas, jų vertinimą, priežiūrą. Daug ką galima rasti internete – nacionalinių alpakų augintojų asociacijų svetainėse, forumuose, periodiniuose leidiniuose, pvz. Alpaca World Magazine , bet reikėtų ir apžiūrėti kuo daugiau alpakų, apsilankykite kuo daugiau ūkių, galbūt atvykti į vieną kitą parodą.
- rasti patikimą veislę, kuris suteiktų visą reikiamą informaciją apie perkamus gyvūnus ir galėtų pakonsultuoti vėliau.
- paruošti infrastruktūrą – aptvarus ir pastogę.
Pietų Amerikoje alpakos jau tūkstantmečius sąrašus dėl puikios vilnos ir mėsos. Už Pietų Amerikos ribų jos daugiausiai dėl vilnos, kaip puikus ganomasis gyvūnas ir dėl grožio.
Skaičiuojama, kad pasaulyje iš viso yra apie 3,5-4 mln alpakų.
Daugiausia alpakų laikoma Peru, tai ir didžiausia jų vilnos eksportuotoja.
Bet kuris alpakų augintojas patartų laikyti bent dvi tos pačios lyties alpakos, žinai, geriau laikyti tris ir daugiau.
Bandos instinktas alpakoms itin svarbus, todėl laiko po vieną jos prastai jaučiasi, serga. Nekokia mintis laikyti porelę – patelę ir patiną.
Alpakoms Lietuvos orai puikiai tinka.
Jos nebijo lietuviškos žiemos, jei tik turi pastogę, saugančią nuo kritulių ir vėjo.
Alpakos ir lamos – giminingi gyvūnai, gali sujungti kryžmintis. Alpakos ir lamos hibridas vadinamas huarizu.
Ir vienos, ir kitos tūkstančius metų buvo bene reikšmingiausi naminiai gyvūnai Pietų Amerikoje. Lamos už alpakas gerokai stambesnės, jų vilna tiesi, o alpakų daugiau ar mažiau banguota. Be to, lamų ausys lenktos, o alpakų tiesios.
Alpakos visų vilnai rinkų gyvūnų iš plačiausia natūralių spalvųgama visiškai baltos iki juodos – būna įvairaus atspalvio, smėlinių, rusvų, rudų, pilkų. Skiriami maždaug 22-23 atspalviai.
Pasitaiko ir margų alpakų.
ALPAKOS KAINA
Alpakos kaina priklauso nuo jos kilmės, lyties, amžiaus, vilnos kokybės, spalvos ir kt.
Alpakų kaina už svyruoja ir nuo šalies. Neveislinio, kasstruoto patinėlio, laiko ganiavai ir vilnai, kaina prasideda nuo kelių šimtų eurų, tinkami gyvūnai kainuoja nuo 1500-2000 eurų , o tituluota kaina gali siekti ir keliasdešimt metų.
Norint susidaryti įspūdį apie alpakų rinką įvairiose šalyse pravartu pasidairyti daug šalių populiarioje alpakų pardavimo sistemoje AlpacaSeller . Joje pateikiami ne tik pardavimo skelbimai, bet ir kainų statistika pagal gyvūno lytį, spalva ir pan.
Kaina pirmiausia priklauso nuo vilnos, gyvūno sudėjimo ypatybių ir kilmės. Kiek brangesnės paprastai būna retesnių spalvų – juodos ar pilkos alpakos.
ALPAKŲ PRIEŽIŪRA
Pagrindinės alpakų pašaras – žolė ir šienas. Papildomai reikia duoti joms skirtų mineralinių papildų, nes mūsų dirvožemis yra labai svarbus nuo Pietų Amerikos aukštikalnių, iš kur alpakos kilusių, todėl gali trūkti tam tikromis aplinkybėmis.
Žiemos metu, maitinančioms alpakoms gali prireikti ir energinių, baltymų papildų.
Kai kurie Lietuvoje augantys augalai alpakoms nuodingi. Parengėme trumpą tokių augalų sąrašą .
Kad augintinės jaustųsi gerai ir būtų sveikos, svarbu rinktis būtent alpakoms ir lamoms skirtus, taip pat būtų subalansuotas vitaminų, mineralų ir mineralų kiekis. Papildų dienos norma šiek tiek skiriasi nuo gamintojo, ją galima reguliuoti nuo metų laiko ir poreikių.
Lietuvoje daugiausia paplitę belgiški Alpamin , britų Camelibra , švedų Camelia alpakoms skirti papildai.
Gali tekti duoti priemones nuo virškinamojo trakto parazitų (patariama atlikti išmatų tyrimus, kad būtų įvertintas parazitų buvimas/kiekis, rekomenduojame pasitarti su savo veterinaru). Svarbu nepiktnaudžiauti antiparazitiniai vaistai, nes laikui bėgant gali išsivystyti atsparumas.
Tamsiuoju metų laiku, ypač augančioms alpakoms, reikia papildomai duoti vitamino D.
Keletą kartų per metus reikia kirpti alpakoms nagus. Kai kurioms alpakoms retsykiais tenka pakoreguoti sąkandį, šlifuojant priekinius dantis. Patinams tenka trumpinti aštrius „kovinius“ dantis, kad nesužeistų kitų alpakų ar žmonių. Jokiu būdu negalima šių dantų rauti.
Neretai tenka išgirsti klausimą, ar alpakos graužia medelius.
Šiuo klausimu nuomonės įvairios, bet mūsų patirtis rodo, kad alpakos nevengia paskanauti medelių lapų ypač mėgsta pasikasyti į serbentus ar agrastų krūmus. Dalinamės vaizdiniais įrodymais . Mažesnius vaismedžius geriausia aptverti.
Nereikėtų ganyklų planuoti taip, kad alpakos prieitų prie jazminų ar alyvų krūmų, kurių lapai gali būti žalingi.
Kad alpakos būtų sveikos ir stiprios, reikėtų pasirūpinti, kad jos turėtų smulkaus, kokybiško šieno. Geriausi šieną ruošti iš jaunos žolės, taip jis bus maistingesnis. Geriausiai tinka žolinių augalų šienas, reikėtų vengti baltymingų augalų.
ALPAKŲ VADA
Patelės lytiškai subręsta maždaug 12-24 mėnesių amžiaus, o patinai – maždaug 24-36 mėnesių amžiaus. Pasitaiko patinų, kurie subręsta gerokai anksčiau, todėl dauguma augintojų naujųjų patinėlių nuo patelių bandos atskiria kartu su atjunkymu, maždaug 6 mėnesių amžiaus.
Beveik visada gimsta vienas palikuonis.
Dvyniai gimsta itin retai ir paprastai būna silpni, dažniausiai neišgyvena.
padėti pagalbos neprireikia, nors pasitaiko ir išimčių. šiuo metu maždaug 11 mėn. nuo kergimo reikėtų pradėti atidžiau stebėti patelę, turėti po ranka veterinaro telefono numerį. Likus kelioms savaitėms, o kartais tik kelioms dienoms iki vaikavimosi tešmenukas, todėl patartina vis užmesti į jį akį.
Paprastai alpakos atsiveda mažylius pirmoje dienos pusėje. Prieš pat vaikavimąsi patelė darosi nerami, pradeda dažniau tuštintis, vartytis ant žemės, išburksta audiniai lytinių organų srityje. Prasidėjus gimdymui progresas turi vykti bent kas 15 min. Kai matyti abi kojytės ir galvą, galima lengviau atsikvėpti. Jei nematyti galvutės, o tik kojos, ar reikia, reikėtų kviesti veterinarą. Nereikėtų imtis padėti patelei nepasitarus su veterinaru. Jokiu būdu negalima traukti alpakiuko virve, kad nelūžtų kojų kaulai.
Per vieną pusvalandį alpakiukas turėtų atsistoti, o per pirmą pažįsti.
Nėštumas trunka 11,5 mėnesio, bet dažnai svyruoja nuo 1 iki 12 mėnesių, ar netgi šiek tiek tiek daugiau.
Kadangi nėštumas trunka ilgai ir išoriškai tampa matomas vėlai, naudinga įsitikinti, ar patelė sėkmingai apvaisinta.
Pagrindiniai bandymo diagnozavimo metodai yra patelės reakcija į patinimą (vaikingos patelės paprastai neprisileidžia), echoskopija (galima atlikti 1-2 mėn. nuo kergimo) ir progesterono tyrimas.
Nė vienas metodas nėra 100% patikimas, todėl geriausia jų derinį.
Alpaka gali susikergti bet kuriuo metų laiku, bet tiek alpakai, tiek mažyliui, tiek šeimininkui patogiausia, jei bandos pagausėjimas planuojamas pavasario ir vasaros mėnesiais, kai ir netrūksta šilto pašaro.
Jei patelė ir patinas vienodos spalvos, nemaža tikimybė, kad tokios pat spalvos bus ir alpakiukas, nors nebūtų.
Alpakų vilnos spalvų paveldimumas gana sudėtingas, ir norint prognozuoti palikuonių spalvą, reikia žinoti, kokių spalvų buvo patelės ir patino proteviai.
Kergiant šviesesnė alpaka su tamsesne labiau tikėtina, kad palikuonis atsigims į šviesesnį iš tėvų, nes šviesesnių spalvų genai stipresni.
Internete galima rasti alpakiuko spalvos tikimybių skaičiuoklių.
naujausi jaunikliai nuo mamų atskiriami būdami maždaug 6 mėnesių amžiaus. Paprastai patelė tuo metu vėl būna vaikinga, todėl turi sustiprėti ir sukaupti jėgų naujam mažyliui.
ALPAKOS SPECIFIKACIJOS
Paprastai ne visa vilna, ypač senesnių gyvūnų, būna vienodos kokybės.
Ploniausia ir kokybiškiausia vilna – nuo nugaros ir šonų. Ant kojų, krūtinės, kaklo auganti vilna paprastai būna šiek tiek šiurkštesnė, pasitaiko storesnių dengiamųjų plaukų. Nuo vienos per metus nukerpa apie 1-3 kg aukštos kokybės vilnos, nuo tiesioginių patinų ir daugiau.
Lietuvoje galimybių naudoti alpakų vilną kol kas nėra, tenka pavyzdžiu siųsti į užsienį. Bene populiariausios laboratorijos – australų AAFT , turinti padalinį ir Jungtinėje Karalystėje, bei amerikietiška Yocom-McColl .
Kadangi alpakų Lietuvoje dar pakankamai nedaug, be to pagaminti kokybiškus siūlus mašininiu būdu avių vilnai skirtos verpimo mašinos netinka, alpakų vilnos supirkėjų, mūsų žiniomis, kol kas nėra. Kiek teko girdėti, visi augintojai vilnos perdirbimą organizuoja patys arba parduoda vilną vėlėjams ir verpėjams.
Plona, žvilganti, tanki, tolygi vilna, kurių rodikliai metams keistųsi labai nedaug – pagrindinis veisėjų tikslas ir gyvūnų kainos kriterijus.
Vilnos kokybė lemia tiek paveldimumas, tiek mityba. Kad vilna storėtų lėčiau, svarbu alpakų neperšerti, nepiktnaudžiauti baltymingais pašarais. Daugiau apie vilną
INFORMACIJA
Alpakoms užtenka pakankamai nedidelio ploto, nuo ganyklos kokybės ir papildomai duodamo pašaro kiekio viename hektare gali gyventi maždaug 10-20 alpakų. Svarbu nepamiršti, geriausia neleisti iškart, kad visa plote, o padalinti turimas ganykloje į kelias dalis (tiek dėl parazitų kontrolės, tiek kad atsigautų žolė, ypač sausrų metu).
Alpakos pluoštas gana įnoringas, kokybiškam siūlui reikia specialių įrengimų, todėl nelengva rasti verpyklą, priimtinų alpakų vilną. Nukirpus savo ilgakakles, gali tekti ieškoti karšyklos ir iš palėpės traukti ratelį ar pasidairyti verpėjos, kuri rankomis suverptų siūlus.
Taip, supykusi alpaka gali apspjauti atrytu turiniu, bet į žmogų spjauna itin retai. Dažniau alpakos apsispjaudo tarpusavyje, besiaiškindamos santykius. Polinkis spjaudytis priklauso ir nuo alpakos charakterio.
Kad alpakų auginimas viršų pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu reikia didelės bandos, kurią sudaro aukštos kokybės gyvūnai. Daugeliui alpakų auginimas yra laisvalaikio užsiėmimas ar gausus pajamų šaltinis.
Ne, tai išties nekokia mintis. Kad tiek alpakoms, tiek jų šeimininkams gyventi būtų ramiau, patelėms ir patinėliams geriausia gyventi atskirai, o susitikti tik per pasimatymą. Tai įvairios šalyse paplitusi praktika. Įsigyjant pirmąsias alpakas, geriausia pradėti nuo skeleto patelių ar patinėlių.
Alpakos kartą per metus, Lietuvos klimato sąlygomis paprastai tai daroma gegužės mėnesį.
Alpakų nagams karpyti puikiai tinka nedidelis, aštrus sekatorius. Internete galima rasti specialiai tam skirtų sekatorių, arba pritaikyti jau turimą.