vieni iš anksčiausiai prijaukintų gyvūnų, jau tūkstančius metų rengiantys ir maitinantys Pietų Amerikos gyventojus. Manoma, kad alpakos ir jų giminaitės lamos buvo viena iš Inkų civilizacijos suklestėjimo prielaidų. Mokslininkų skaičiavimais inkų laikais alpakų populiacija buvo daugiau negu dabar, o selekcija visoje tikras aukštumas.

didžioji dalis gyvūnų buvo sunaikinta, stumiami užkariautojų ir atvežtinių gyvulių rūšių, vietiniai alpakų augintojai traukėsi į atšiaurias aukštikalnes. XX amžiaus situacija pradėjo keistis, vis daugiau žmonių ėmė alpakų vilnos vertę, susidomėjimą šiais nuostabiais gyvūnais, ir devintajame dešimtmetyje alpakos iš savo tėvynės, Čilės ir Peru, pradėjo pamažu plisti į kitus kraštus.
Mūsų dienomis be Pietų Amerikos, kur iki šiol susitelkusi didžioji dalis visos pakų populiacijos, jos sėkmingai veisiamos Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV, Europoje.

pasaulinė ir atvira: labai tikėtina, kad alpakų parodoje Skandinavijoje teisėjaus specialistas iš Australijos, o Vokietijos ar Olandijos alpakų ūkis didžiuosis elitiniais individais, atkeliavusiais iš JAV ar Naujosios Zelandijos. Į Lietuvoje atėjo neseniai, prieš keletą metų, bet alpakų augintojų ratas nuolat plečiasi, atsiranda vis įvairesnių kilmės alpakų. Mūsų bandoje yra iš Čilės ir Australijos kilusių gyvūnų.

Alpakos paruošos dėl savo puikios vilnos, kuri vertinama dėl švelnumo, patvarumo, natūralių spalvų įvairovės. Selekcija leidžia pasiekti geresnių vilnos kokybės rodiklių. Geriausius gyvūnus padeda atrinkti parodos, kurios vertinamos pačios alpakos arba nukirpta vilna. Tikimės, kad alpakų parodų tradicija ateis ir į Lietuvą. Tai leistų geriau susipažinti su kolegų selekciniais pasiekimais ir padėtų įtvirtinti gerą alpakų auginimo praktiką, nustatyti standartus.

puiki gyvūnas pievoms prižiūrėti. Dėl savo smulkaus snukučio ir minkštų pėdų jos pievą nugano tolygiai, nežaloja velėnos, nėra išrankios. Vis dėlto jei te vien prižiūrėti veją, geriau jau rinktis žoliapjovę – bus pigiau ir reikia naudoti.

nesvarbu, ar laikomos veisimui, ar ganiavai ir grožiui – reikalauja rūpesčio ir priežiūros. Jos dauginasi pakankamai ilgai, per metus patelė atsiveda vieną palikuonį, būna metų, kai jau leidžiama pailsėti. Alpakų veisimas – ne tik be galo įdomu, bet ir gana sudėtingas procesas. Norint pasiekti gerų rezultatų, sulaukti aukštos kokybės palikuonių svarbu gilinti žinias, dalytis jomis su bendraminčiais.

Dar neteko sutikti žmogaus, kuriam šie protingi, ramūs, bet budrūs gyvūnai, kai kada pavadinami pievų delfinais, nebūtų palikę gero įspūdžio. Mažai kas taip padeda pamiršti rūpesčius, kaip ramiai besiganančių alpakų stebėjimas. Internete klajoja sąmojis, kad laimės nenupirksi, bet gali nusipirkti alpaką, o tai tikrai tas pats.