2018-ieji, regis, pralėkė kaip vėjas – netrūko veiklos, naujų projektų įgyvendinimo ir senų plėtojimo. Kaip sekėsi mūsų bandai? Per praėjusią vasarą sulaukėme visų šešių alpakiukų – dviejų patinėlių ir keturių patelių. Trys iš jų  – mūsų patino Narative, o trys – pirmieji mūsų gerojo milžino Mcgyverio palikuonys. Kelios alpakos rado naujus rūpestingus šeimininkus. Birželio mėnesį minėjome 5 metus nuo mūsų veiklos pradžios ir kvietėme į atvirų vartų dieną. Manome, kad idėja išties pasiteisino ir tikime, kad panašių renginių bus ir ateityje. Lankytojų netrūko ne tik per Atvirų vartų dieną, bet ir visą vasarą bei rudenį – ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Danijos, Norvegijos bei JAV. Ir mes patys keliavome į ne vieną renginį – „Kvapų nakties“ šventę Kauno botanikos sode, parodas „Sprendimų ratas“  ir „Moters pasaulis“, o susipažinti su alpakų entuziastais ir daugiau sužinoti išsiruošėme į D. Britanijos nacionalinę alpakų parodą ir kasmetinę alpakų fiestą Švedijoje. Čia turėjom galimybę sudalyvauti dviejų alpakų pasaulio žvaigždžių – Diane Marks ir Sue Richards iš Naujosios Zelandijos skaitytame seminare apie alpakų vilną. Galima sakyti, kad šie metai buvo neeiliniai ne tik mums, bet ir visai alpakų augintojų bendruomenei – buvo pagaliau įkurta seniai planuota ir itin reikalinga Alpakų ir lamų augintojų asociacija. Didžiuojamės jai priklausydami ir galėdami prisidėti prie jos veiklos.

Ko tikimės iš Naujųjų? Tęsti darbus, džiaugtis bičiulyste, senomis ir naujomis pažintimis bei atradimais, toliau mokytis ir tobulėti.