vieni iš anksčiausiai prijaukintų gyvūnų, jau tūkstančius metų rengiantys ir maitinantys Pietų Amerikos gyventojus. Manoma, kad alpakos ir jų giminaitės lamos buvo viena iš Inkų civilizacijos suklestėjimo prielaidų. Mokslininkų skaičiavimais inkų laikais alpakų populiacija buvo didesnė negu dabar, o selekcija pasiekė tikras aukštumas.

didžioji dalis gyvūnų buvo sunaikinta, stumiami užkariautojų ir atvežtinių gyvulių rūšių, vietiniai alpakų augintojai traukėsi į atšiaurias aukštikalnes. XX amžiuje situacija pradėjo keistis, vis daugiau žmonių ėmė atrasti alpakų vilnos vertę, susidomėjimas šiais nuostabiais gyvūnais augo, ir devintajame dešimtmetyje alpakos iš savo tėvynės, Čilės ir Peru, pradėjo pamažu plisti į kitus kraštus.
Mūsų dienomis be Pietų Amerikos, kur iki šiol susitelkusi didžioji dalis visos alpakų populiacijos, jos sėkmingai veisiamos Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV, Europoje.

pasaulinė ir atvira: labai tikėtina, kad alpakų parodoje Skandinavijoje teisėjaus specialistas iš Australijos, o Vokietijos ar Olandijos alpakų ūkis didžiuosis elitiniais individais, atkeliavusiais iš JAV ar Naujosios Zelandijos. Į Lietuvoje atėjo palyginti neseniai, prieš keletą metų, bet alpakų augintojų ratas nuolat plečiasi, atsiranda vis įvairesnės kilmės alpakų. Mūsų bandoje yra iš Čilės ir Australijos kilusių gyvūnų.

Alpakos auginamos dėl savo puikios vilnos, kuri vertinama dėl švelnumo, patvarumo, natūralių spalvų įvairovės. Selekcija leidžia pasiekti vis geresnių vilnos kokybės rodiklių. Geriausius gyvūnus padeda atrinkti parodos, kuriose vertinamos pačios alpakos arba nukirpta vilna. Tikimės, kad alpakų parodų tradicija ateis ir į Lietuvą. Tai leistų geriau susipažinti su kolegų selekciniais pasiekimais ir padėtų įtvirtinti gerą alpakų auginimo praktiką, nustatyti standartus.

puikus gyvūnas pievoms prižiūrėti. Dėl savo smulkaus snukučio ir minkštų pėdų jos pievą nugano tolygiai, nežaloja velėnos, nėra išrankios. Vis dėlto jei tereikia vien prižiūrėti veją, geriau jau rinktis žoliapjovę – bus pigiau ir paprasčiau.

nesvarbu, ar laikomos veisimui, ar ganiavai ir grožiui – reikalauja rūpesčio ir priežiūros. Jos dauginasi pakankamai lėtai, per metus patelė atsiveda vieną palikuonį, būna metų, kai jai leidžiama pailsėti. Alpakų veisimas – ne tik be galo įdomus, bet ir gana sudėtingas procesas. Norint pasiekti gerų rezultatų, sulaukti aukštos kokybės palikuonių svarbu gilinti žinias, dalytis jomis su bendraminčiais.

Dar neteko sutikti žmogaus, kuriam šie protingi, ramūs, bet budrūs gyvūnai, kai kada pavadinami pievų delfinais, nebūtų palikę gero įspūdžio. Mažai kas taip padeda pamiršti rūpesčius, kaip ramiai besiganančių alpakų stebėjimas. Internete klajoja sąmojis, kad laimės nenupirksi, bet gali nusipirkti alpaką, o tai praktiškai tas pats.