Kerpamų alpakų vilna turi būti sausa. Porą dienų iki kirpimo pasaugokit augintines nuo lietaus.
Prieš
Kada?
Lietuvoje alpakos paprastai geriausia kirpti gegužės mėnesį ar birželio pradžioje, kai dar neprasidėję karščiai. Vasaros karščiai nekirptoms alpakoms gali būti pražūtingi, todėl kasmetinis alpakų kirpimas – ne tik kiekvieno augintojo privilegija, bet ir pareiga.
Kaip pasiruošti?
Iš anksto pasidairykite kirpėjo ir sutarkite dėl laiko.
Alpakų kirpimo sezonas
gana trumpas, kirpėjai būna labai užimti. Prieš kerpant alpakas reikėtų pastengti, kad vilna būtų kuo mažiau užsiteršusi (nukirptą vilną išvalyti daug sunkiau negu gali pasirodyti) – neleisti ganytis po neseniai nupjautą veją, nešerti augintinių iš aukštai įrengtų ėdžių, nenaudoti kitokio kraiko kaip šiaudai.
Dulkės ir žvyras
peilis kirpimo mašinėlės peiliukams… Pravartu įsitikinti, kad kurį laiką prieš kirpimą alpakos neprieitų prie gulyklų ir negalėtų vartytis po dulkes, o ypač žvyrą, kitaip peiliukus gali tekti galąsti po kiekvienos alpakos.
Pasirūpinkite popieriniais ar polietileniais maišais vilnai
bent po du kiekvienai alpakai ar kiekvienai spalvai (atskirai pirmos ir antros rūšies vilnai).
Per
Pozicija
Tiek alpakoms, tiek jų šeimininkams procedūra saugiausia, kai kerpama alpaka fiksuojama, tai yra, priekinės ir galinės kojos tvirtinamos taip, kad būtų ištiestos ir alpaka negalėtų staiga pašokusi susižaloti pati ar sužaloti šeimininkų. Dauguma alpakų į kirpimo procedūrą reaguoja visiškai ramiai, jei kuriai ir nepatinka, viskas pasimiršta po kelių minučių, kai tik pastebi, kaip gera be storų kailinių. Vieni alpakas kerpa paguldę ant žemės, kiti naudoja specialų stalą, kaip kam patogiau. Primygtinai nerekomenduojame augintinių kirpti stačių.
Vilnos mėginiai
Jei planuojate siųsti augintinių vilną tyrimams, mėginius patogiausia imti prieš kerpant. Iš šono vidurio tereikia iškirpti dviejų – trijų pirštų pločio sruogelę ir kiekvienos alpakos vilnos mėginį sudėti į atskirus maišelius su alpakų vardais ar numeriais.
Technika
Alpakoms kirpti tinka avių kirpimo mašinėlės, tik rekomenduojama naudoti alpakoms skirtą antgalį, kad liktų kelių milimetrų storio vilna. Vieni pirmiausia nukerpa ir atskiria pirmos rūšies vilną, kiti pradeda nuo kojų ir papilvės, kaip kam patogiau. Vienaip ar kitaip, lengviausia, kai vilna iškart bent truputį aprūšiuojama.
Šukuosena
Pasitaiko šiokių tokių skirtumų, bet metams bėgant daugelyje šalių nusistovėjo tokie alpakų kirpimo standartai: vilna trumpai, tolygiai nukerpama nuo nugaros, šonų ir kaklo, patrumpinama vilnos kepurė ant galvos (visiškai nukirpti nereikėtų, nes vasarą tai apsauga nuo saulės) bei vilna ant uodegos. Kojų vilna kerpama visiškai trumpai arba patrumpinama. Taip nukirptai alpakai vasarą bus nekaršta ir ji patogiai jausis iki kito kirpimo.
Po
