Populiarėjant alpakoms, jų vilnos siūlams ir augant susidomėjimui šiais gyvūnais, vis tenka išgirsti apie nusivylusius pirkėjus ir apie veikėjus, kurie nesąžiningai dedasi alpakų augintojais ir vilnos perdirbėjais bei pardavinėja neaiškios kilmės, neaiškios kokybės siūlus, kuriuos vadina alpaka ar net lietuviška alpaka. Kaip atskirti alpakos vilnos siūlus nuo ne alpakos?

Užduotis ne iš lengvųjų, plika akimi sunku įvertinti, ar į siūlus neprimaišyta avies vilnos ar sintetinių pluoštų, ar jie apskritai iš alpakų vilnos, ypač jei nėra su kuo palyginti. Vis dėlto tam tikrų požymių yra. Alpakų vilna neturi lanolino, taigi siūlai nekvepia avyte (neplauti siūlai gali turėti nestiprų gyvuliuko kvapą, kuris išplovus išnyksta), o patrynus pirštais nelieka riebumo pojūčio. Alpakos pluošto siūlas turi šiokį tokį blizgesį ir yra labai stiprus – sunku nutraukti, atskiri plaukeliai nesiraito kaip avies, o jei vilna tikrai nedažyta, natūralu, kad jos spalva nenusiplauna J.

Apžiūrėjus siūlus galima paklausinėti ir pardavėją. Yra klausimų, į kuriuos bet kuris save gerbiantis alpakų augintojas ar vilnos perdirbėjas atsakys nė nemirktelėjęs. Kur ganosi alpakos, iš kurių vilnos pagaminti šie siūlai? Ar galima jas pamatyti? Jei ne pačias, tai bent jų nuotraukų? Kiek alpakų turite? (Šiuos klausimus ypač verta užduoti anoniminiams pardavėjams, kurie sako, kad patys augina alpakas ar kad perparduoda Lietuvos ūkininkų produkciją.) Koks šių alpakų tipas/rūšis? (Atsakymas: huacaya arba suri, Lietuvoje auginamos praktiškai vien huacaya tipo alpakos) Ar siūlai suverpti iš pačios švelniausios krūtinės vilnos? (Suktas klausimas – krūtinės vilna būna pati šiurkščiausia, paprastai ji siūlams per šiurkšti). Kokio maždaug storumo ši vilna, kiek mikronų? (Tikslus skaičius išties nebūtinas, bet rimtas augintojas ar perdirbėjas tikrai paaiškins, kad kuo mažiau mikronų, tuo vilna švelnesnė ir pan.). Taip pat reikėtų atsargiai vertinti įvairaus pobūdžio akcijas. Tie, kas su meile augina alpakas ir iš jų vilnos gamina siūlus, paprastai nėra suinteresuoti skubiai „išsiparduoti“, o ir kiekiai nesiderina su „išpardavimo“ sąvoka.

Kaip vietoj šilko nemalonu įsigyti poliesterio, vietoj kokybiško sūrio – augalinių riebalų gaminio, o vietoj medaus – cukraus, taip turėtų būti nemalonu vietoj alpakos vilnos įsigyti neaiškios kilmės pluošto. Raginam kritiškai žiūrėti į savo pirkinius ir dalintis informacija.