Bandos pagausėjimas – vienas smagiausių momentų alpakų ūkyje. Kad šis įvykis teiktų vien geras emocijas ir praeitų kuo sklandžiau, svarbu tinkamai jam pasiruošti. Parengėme trumpą atmintinę, kuri, tikimės, pravers laukiantiems savo pirmųjų bandos pagausėjimų. Kilus bet kokioms abejonėms, visada kreipkitės į savo veterinarą.

Gera pradžia – pusė darbo

Nors alpakos ir gali kergtis ištisus metus, tiek patelėms, tiek mažyliams parankiausia, jei vaikavimasis planuojamas šiltuoju metų laiku – pavasarį ar vasarą. Tada daugiau pašaro ir šilumos, daugiau pieno, mažyliai paprastai gimsta stipresni ir greičiau auga, todėl alpakų kergimus taip pat rekomenduojama planuoti vasarą.

Dar vienas svarbus momentas –  žymėtis kergimo datas, kad vėliau būtų aišku, kada tikėtis mažylio, ir būtų galima tinkamai pasiruošti. Stebėti patelę reikėtų pradėti praėjus 11 mėnesių nuo paskutinio kergimo. Taip pat labai svarbu žymėtis, su kokiu patinu kergiama. Lietuvos alpakų populiacija pakankamai nedidelė, todėl siekiant išvengti galimos kraujomaišos, būtina kiek įmanoma sekti jų giminystės ryšius.

Namų darbai prieš vaikavimosi sezoną

Jei mažylis gimtų vėsesniu oru ar būtų silpnesnis, labai pravartu iš anksto pasirūpinti specialiai alpakiukams skirta liemene/paltuku. Tokių paltukų galima nusipirkti iš užsienio internetinių parduotuvių ar pasiūti pačiam. Svarbu, kad jis būtų ne per didelis ir patogus, gerai priglustų, idealu, jei būtų ir vandeniui nepralaidus.

Taip pat gerai pasirūpinti po ranka turėti plaukų džiovintuvą – jis nepamainomas, jei vėsesnis oras ir reikia greitai nudžiovinti ir sušildyti mažylį. Taip pat reikėtų pasirūpinti dezinfekcine priemone bambai, virvute (retai, bet pasitaiko, kad bamba kraujuoja), rankšluosčiu, svarstyklėmis mažyliui, vaikišku buteliuku. Jei įmanoma, labai gerai turėti užsišaldžius alpakos, o jei nėra, ožkos ar karvės pirmapienio, jei atsitiktų taip, kad iš karto neužsikurtų pieno fabrikėlis.

Kaip žinoti, kad jau laikas?

Praėjus 11 mėnesių po paskutinio kergimo reikėtų pradėti stebėti patelę. Neblogas indikatorius – tešmenukas. Nors ir ne visoms patelėms vienodai, jis pradeda didėti artėjant vaikavimuisi. Kai kas stebi ir patelės pilvą – likus kelioms dienoms iki mažylio atėjimo pilvas šiek tiek pakrenta ir užpakalinėje jo dalyje susidaro įdubimai. Alpakos dažniausiai vaikuojasi pirmoje dienos pusėje, iki pietų, nors būna ir kitaip.

Prieš pat vaikavimąsi patelė pasidaro nerami, vis gulasi ir keliasi, gali vartytis, dažnai eina tuštintis, paburksta audiniai lytinių organų srityje. Dažniausiai nebūna jokios priežasties patelę atskirti nuo bandos, kuo mažiau  streso, tuo geriau. Daugeliu atvejų žmogaus įsikišimo visai neprireikia. Internete klajoja sąmojis, kad pagrindiniai dalykai, kuriuos augintojas turi pasiruošti prieš alpakos vaikavimąsi – tai žiūronai ir virvė. Žiūronai – iš tolo stebėti, kaip sekasi, o virvė – savo rankom susirišti, kad be reikalo nesikištum. Vis dėlto stebėti progresą būtina, nes operatyvumas gali užkirsti kelią daugeliui problemų.

Lemiamas momentas

Alpakų patelės vaikuojasi arba stovėdamos, arba gulėdamos. Prasidėjus vaikavimuisi visada pravartu turėti po ranka laikrodį, kad būtų galima stebėti, kaip greitai viskas vystosi. Sakoma, kad koks nors progresas turi įvykti bent kas 15 minučių. Neišsigąskite, jei progresas trumpam sustoja, pasirodžius galvytei ir kojytėms, patelė kartais šiek tiek pailsi. Tai visiškai normalu. Niekada nepulkite patelei padėti nepasitarę su veterinaru, ir jokiu būdu nenaudokite virvės mažyliui traukti, nes alpakiukų kojytės labai liaunos.

Užgimus mažyliui, lėtai prieikite, pirmiausia nuvalykite gleives nuo snukučio, kad netrukdytų kvėpuoti, o paskui nušluostykit ir jį visą. Apžiūrėkit ir padezinfekuokit bambutę. Jei nekraujuoja, nieko daryti nereikia. Dabar tas momentas, kai mamai ir mažyliui reikia duoti laiko apsiprasti vienas su kitu. Sveikas stiprus alpakiukas netrukus pradeda spurdėti, stotis ir paprastai nepraėjus nė valandai jau ieško pieno.

Paskutinė vaikavimosi fazė  – placentos atsiskyrimas. Įsitikinkite, kad placenta pasišalino, apžiūrėkite, ar ji vientisa, ir pašalinkite iš ganyklos. Jei kartais placenta nepasišalina, ar pasišalina ne visa, kreipkitės į savo veterinarą.

Mažylio priežiūra

Jei oras vėsesnis, svarbu alpakiuką nušluostyti ir sausai nudžiovinti, galima uždėti ir liemenę. Svarbu švariai nuvalyti visas gleives, kad neviliotų musių. Jei mažylis gimė kiek silpnesnis, labai praverčia šildanti lempa, ypač naktimis, nes šviežiai iškeptam alpakiukui, ypač anksčiau laiko gimusiam,  gali kilti sunkumų su termoreguliacija.

Bene svarbiausia – pradėti maitintis. Pirmapienis, arba krekenys, – nepamainomas mažylio imuniteto stiprintojas. Paprastai alpakiukai per gerą valandą patys randa pienuką. Pažiūrėkite, ar mažylis žindo, ar snukutis pienuotas. Iš pradžių jis žindo gana trumpai, bet dažnai.  Jei patelė prisileidžia, atsargiai patikrinkite tešmenuką, pažiūrėkite, ar nesutinęs, įsitikinkite, kad ant spenių nelikę vaško „kamštukų“ ir kad bėga pienas. Paprastai pieno padaugėja išsivalius placentai.

Jei mažylis nesistoja, yra silpnesnis, maitintis vis tiek būtina. Pirmiausia galima pabandyti jį pridėti prie tešmenuko ir leisti žįsti pačiam. Jei nesiseka, galima atsargiai pamelžti patelės pieno ir pabandyti sugirdyti iš buteliuko. Per pirmą parą alpakiukas turėtų gauti apie 10% savo svorio pirmapienio. Po maždaug 2 valandų vėl reikia kelti mažylį prie mamos, o jei nieko neišeina, vėl maitinti iš buteliuko. Jei alpakiukui nepavyksta žįsti, nedelsdami susisiekite su veterinaru.

Per pirmą parą alpakiukas turi pasituštinti. Jei ne, kreipkitės į savo veterinarą.

Patartina alpakiuką pasverti. Paprastai mažylio svoris svyruoja juo maždaug 6 iki 10 kg, o per pirmą savaitę mažylis turi priaugti apie bent 1-1,5 kg. Svorį reikėtų stebėti pirmas porą savaičių. Jei prieaugis stabilus, vadinasi, pieno netrūksta.

Smagių akimirkų pasitinkant naujus bandos narius!